Aukštadvario regioninis parkas (plotas 153,50 km²) įsikūręs Trakų rajone, kurio maža dalis priklauso Prienų ir Kaišiadorių rajonams. Pagrindinis Aukštadvario regioninio parko tikslas – išsaugoti:
- unikalų kraštovaizdį: kalvas, zandrines lygumas, ežerų gilius klonius;
- gamtos objektus: termokarstinius ežerėlius, aukštupių kraštovaizdį;
- kultūros objektus: piliakalnius, pilkapius, vertingus statinius;
- gamtinės ekosistemos stabilumą;
- sudaryti sąlygas sąmoningam pažintiniam turizmui ir poilsiavimui.
Labiausiai Aukštadvario regioninį parką garsina čia esančios duobės. Viena garsiausių, pretenduojanti į 100 svarbiausių geologijos objektų sąrašą Europoje, – Velnio (Škilietų) duobė. Tačiau atlikus geologinius tyrimus paaiškėjo, kad regioniniame parke yra gausu glaciokarstinės kilmės duobių, atsiradusių ištirpus žemių užverstiems ledo luitams. Šiuo metu Aukštadvario apylinkėse jau žinomos devynios vietos, priskiriamos „velnio“ duobių grupei: Gelionių, Antaveršio, Albinavos ir kitos duobės.
Aukštadvario regioninis parkas iš kitų išsiskiria ir versmingais Verknės ir Strėvos aukštupiais, kuriuose siūlomos aktyvios pramogos baidarėmis.
Mėgstantiems dviračių sportą Aukštadvario regioniniame parke yra pažymėti keli maršrutai: „Žaliasis takas“, „Po Aukštadvario miestelį“, „Pro Velnio duobę“
. Čia gausu ir savitų, įdomių ežerų – Akmenos, Spindžiaus, Verniejaus ežerai. Mėgėjiškai žvejybai tinkamiausi Spindžiaus, Drabužio ir Šamuko ežerai, Verknės ir Strėvos upės. O stovyklavimui tinkami daugelis apylinkėse esančių ežerų. Žinoma, regioninio parko darbuotojai rekomenduoja maudytis ir stovyklauti stovyklaviečių, poilsiaviečių ir kempingų zonose.
Aukštadvario ežerynuose yra ir giliausias ežeras Trakų rajone – Verniejus. Verniejaus ežeras yra ketvirtas pagal gilumą Lietuvoje, jo gylis siekia 52,2 m. Ežero vakarinėje dalyje yra dvi miškingos salos, viena jų užima net 1,53 ha. ploto. Šioje saloje rasta senovės gyvenvietės liekanų.
Net 51% Aukštadvario regioninio parko ploto užima įvairaus amžiaus miškai. Daugiausia vyrauja pušynai, tačiau yra ir beržynų, ąžuolynų, skroblynų, juodalksnynų. Svarbu paminėti, kad Mergiškių plačialapių miškų skrobliniame liepyne yra ir vienintelė europinio miežvienio radimo vieta. Regioniniame parke yra skaičiuojamos 764 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net 54 rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Galima aptikti ir retų augalų: svogūninė dantažolė, plačialapė klumpaitė, kardalapiai garbeniai. Tik Aukštadvario regioninio parko vandens telkiniuose auga paprastasis rėžiukas.
Apylinkės gausios ir kultūros paveldo objektų. Vertingiausi archeologijos paminklai: Aukštadvario, Lavariškių, Pamiškės, Mošos, Strėvos, Žuklijų piliakalniai ir V–XII a. pilkapynai.
Aukštadvario regioniniame parke yra:
- hidrografiniai draustiniai:
- Antakmenių
- Verniejaus
- Tabaliukų
- Strėvos ištakų
- kraštovaizdžio draustiniai:
- Verknės aukštupio
- Strėvos aukštupio
- Verknės
- Mergiškių
- Spindžiaus
- Saloviškių
- Vilkokšnio
- kitų paskirčių draustiniai ir rezervatas:
- Verknės botaninis-zoologinis draustinis
- Skrebio botaninis draustinis
- Aukštadvario urbanistinis
- Aukštadvario istorinis
- Mošos archeologinis
- Mergiškių gamtinis rezervatas.
Aukštadvario regioniniame parke yra saugoma ir Skandinavijos dalis. Ustronės riedulynas – unikalus objektas, bylojantis ledynmetį. Atlikus granito tyrimus paaiškėjo, kad 30 m. aukščio kalno šlaitas yra padengtas rieduliais, ledynų atneštais net iš Alandų salų ir pietvakarių Suomijos, apie 4 000 km. Padavimuose kalnas žinomas kaip „Akmenų kalnas“.
Norintys daugiau sužinoti apie Aukštadvario regioninio parko veiklą ir lankytinas vietas maloniai kviečiami į Aukštadvario regioninio parko lankytojų centrą, įsikūrusį Aukštadvaryje.
