Aukštadvaris –  kraštas su sena savita istorija ir kultūra. Lankomi objektai.

Aukštadvaris –  kraštas su sena savita istorija ir kultūra. Lankomi objektai.

Aukštadvaris – miestelis Trakų rajono savivaldybės teritorijoje. Įsikūręs šalia karališkojo vieškelio, jungusio Trakų ir Birštono pilis. Lietuvos Metrikoje nurodoma, kad 1512 metais Aukštadvario dvaras įtraukiamas į LDK dvarų sąrašą.

Aukštadvario apylinkėse plyti nesuskaičiuojamos galybė ežerų, kalvų su kurias darnų pokalbį mezga čia augantys puikūs miškai.

Tokia gamtos darna  pakeri ne vieną. Dažnas apsilankęs Aukštadvario apylinkėse gali pasakyti, kad čia– vienas  gražiausių kampelių Lietuvoje.                                                                                                         

 Aukštadvario regioniniame parke priskaičiuota per 100 kultūros paveldo objektų: 39 archeologinės, 33 laidojimo, 20 mitologinių vietų, apie 20 vertingų statinių, jų kompleksų ir priklausinių, urbanizuotų vietovių.  

Vertingiausi iš jų archeologijos paminklai: Aukštadvario, Lavariškių, Pamiškės, Mošos, Strėvos, Žuklijų piliakalniai ir keturiolika V – XII a. pilkapynų.

Atvykę į Aukštadvario apylinkes, įsitikinsite, kokie didingi šio krašto piliakalniai, menantys Lietuvos praeitį. Kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikais ant piliakalnių stovėjo medinės pilys, papėdėse kūrėsi gyvenvietės.

Pažintį su Aukštadvariu patogu turėti tiek pėsčiomis, tiek dviračiu. Kelionę pradėkite nuo akmenimis grįstos nuo senosios turgaus aikštės, kuri iš visų pusių apstatyta šimtmečius skaičiuojančiais pastatais.

Nupėdinkite apžiūrėti neogotikos stiliaus Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios.

Jos pradžia  1629 m. kuomet Žemaitijos seniūnas Jonas Alfonsas Liackys ir jo žmona Joana Tolvaišaitė pastatė 12 vietų šv. Domininko vienuolyną ir bažnyčią (dabar koplyčią). Aukštadvaris.

Važiuojant Onuškio kryptimi- 0,5 km į pietvakarius nuo miestelio- tarp Verknės upės ir Pilaitės ežero rodyklė nukreips į Aukštadvario piliakalnį pavadinimu Pilaitė. 1957-1960 m., buvo atlikti piliakalnio tyrinėjimai, kurių metu surasti senos gyvenvietės likučiai, juvelyro dirbtuvė, papuošalai, metalo lydymo krosnelių liekanos, strėlių,bei ietigalių. Nustatyta, jog žmonės čia įsikūrė II – I a.  prieš Kr.  O X – XIV a. piliakalnyje stovėjo medinė Navinpilio pilis.

Į kitą pusę už turgaus, Maximos parduotuvės esi kviečiamas apžiūrėti  Aukštadvario dvaro su parku. Tai XX a. pradžioje pastatytus klasicizmo stiliaus pastatas- dvaro rūmai. Dabar dvarą valdo Mongirdų palikuonys. Čia įsikūrusi miestelio biblioteka.

Norėsi atsigaivinti Aukštadvario pietvakariniame pakraštyje rasi trykštantį šaltinį. Geros kokybės šaltinio vanduo nuteka į Verknės senvagę. Ant jos krantų prieškario laikais stovėjo malūnas, lentpjūvė, tiltas. Gyventojai šį vandenį nuo seniausių laikų naudojo ne vien gėrimui, bet ir gydymui.

Rytinėje miestelio pusėje matosi tankiai pušimis apaugęs Kartuvių kalnas, kitaip  vadinamas, Šibos kalnu. 

Kodėl toks kraupus pavadinimas ?   Valstiečių sukilimo metu čia buvo baudžiami pakarimu nepaklusnūs baudžiauninkai, o 1863 metais – sukilimo dalyviai. Pagonybės laikais čia buvo alkakalnis, vykdavo aukojimų apeigos. Čia mūsų protėvių dievų garbinimo vieta. Stataus pakilimo į kalną iš Trakų pusės aukštis yra apie 100 m. Nuo kalno atsiveria puikus vaizdas į Navos ežerą, dabar Aukštadvario vandens saugyklą, sujungusią penkių ežerų virtinę. Kartuvių kalno aukštis virš jūros lygio siekia 170 m.

Šalia Kartuvių kalno, prisišliejęs kėbso apvalaus dubenėlio formos paslaptingas Marčežeris, kitaip adinamas Žaliuoju ežeru. Tai vienas iš Lietuvos žaliųjų ežerų.

Aukštadvaris turi Skrebio miško pažintinį taką – puikus pasirinkimas mėgstantiems pasivaikščiojimus miške, išsiskiriančiame ypatingu kraštovaizdžiu, biologine įvairove ir archeologiniu paveldu. 3 km ilgio takas nusidriekia per  Aukštadvario regioninio parko Skrebio botaninį ir Mošos archeologinį draustinius. 

Lankantis informacinių stendų informacija supažindins tave su  čia augančiais medžiais, vešinčiais retais augalais, gyvenančiais gyvūnėliais, bei stūkstančiais piliakalniais. 4 km į šiaurės vakarus nuo miestelio magiška vieta –  vienas žymiausių geologinių gamtos pamilų – Velnio duobė. 

 Šis Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje esantis objektas yra  įtrauktas į Europos saugomų objektų sąrašą. Yra keletas padavimų apie Velnio duobės atsiradimą. Vienas apie kunigą, kuris buvo susidėjęs su mergina, o pakeleiviui pamačius tokią gėdą šis sušukęs ,,kad tu skradžiai žemėn!“. Pasak kito padavimo, į pastatytą Užugosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Kai  nusmuko vežimo ratas varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užugosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardavęs Velnio duobėn nugarmėjęs varpas.


Trečiojoje legendoje pasakojama, kad kadaise čia bandą ganęs piemuo ir nepastebėjęs, kaip veršiukas į duobę įsmuko ir nugarmėjo. Pamatė jį plaukiantį ežere, telkšančiame netoliese.   Dabar tas ežeras turi Atveršio vardą.

Lankantis Aukštadvaryje ir apžiūrint jo apylinkes nakčiai poilsiui gali apsistoti  Vilūnų stovyklavietėje prie Negasčiaus ežero  Vilūnų kaime, Sodyboje ,,Ąžuolynė”, kur tuo pačiu yra ir  pramogų parkas, Bielinio, Nijolės, S.Daugirdienės, Šovų , ,,Vytauto kaimas“ sodybose, intriguojančiu pavadinimu sodyboje ,,Amerika Aukštadvaryje“,  Suraučių svečių namuose .

Aplankyk Aukštadvarį  bet kokiu metų laiku. Visuomet pasitiks nuostabi gamta, žvilgantys ežerai ir paslaptingi piliakalniai.

Taip pat gali rasti prasieiti Aukštadvario solo žygius priartinęs juos Aukštadvario regioniniame parke. SOLO ŽYGIAI.
Žygiai jums:
Velnio keliais 8 km
Velnio keliais 7 km
Velnio keliais 14 km
Velnio keliais 22 km
Velnio keliais 26 km
Velnio keliais 37 km
Velnio keliais 38 km
Velnio keliais 55 km
Velnias skesta Spindžiuje 78 km

Aukštadvaris. Viena labiausiai lankomų vietų Lietuvoje!

 78 total views,  4 views today