Velnio duobė – Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąraše

Velnio duobė. Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje stūksto VELNIO DUOBĖ (arba Velniaduobė).

Tai unikalus mitologinis, o nuo 1964 metų ir geologiniu paskelbtas gamtos paminklas.

Įdomūs faktai:

• Manoma, Velniaduobė susidarė maždaug prieš 10-16 tūkst. metų;
• Duobės gylis – 37-47 m. Menama, jog senovėje buvo bent 10 m gilesnė nei dabar;
• Skersmuo viršuje – 200 metrų;
• Dugne telkšo 0,4 hektaro pelkė, siekianti vietomis net 40 metrų gylį.
• Mokslininkai tvirtina, kad prie Velnio duobės fiksuojami energinio lauko nuokrypiai.
• Velniaduobės apylinkėse randama glotnių pailgų panašios į pirštą formos akmenukų vadinamųjų velnio pirštų. Pagal senovės baltų ir kitų indoeuropiečių tikėjimą velnio pirštas – magiškas akmuo. Pas mus jis siejamas su dievu Perkūnu.

Atsiradimo priežastys:

• Manoma, kad šioje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai slėpėsi ledynmečio laikus menantis ledo luitas. Šylant klimatui, jis pamažu ištirpo. Taip jo vietoje liko gili piltuvo formos duobė. Auganti augalija sutvirtino stačius šlaitus, o Velnio duobės dugne susiformavo pelkutė.
• Kita versija teigia, jog Velnio duobę galėjo suformuoti nuo ledyno pakraščio (arba jo plyšyje) krentanti vandens srovė.
• Trečioji teigia, kad duobė susidarė kuomet požeminiai vandenys išnešė smulkias nuogulas.
• Pasak legendų, duobės kilmę lėmė – prasmegusi bažnyčia, dvaras ir nelabųjų šokiai.
• Spėjama, galbūt, duobę išmušė meteoritas. Nedidelis taisyklingas duobės skersmuo, stačiuose šlaituose ir aplinkui randamos įvairių riedulių skeveldros leidžia manyti, jog tai gali būti meteorito suformuotas krateris.

Lankytojams:

• Automobilių stovėjimo aikštelėje ir apžvalgos aikštelėje prie Velnio duobės yra įrengti informaciniai stendai.
• Šalia aikštelės stovi poilsiavietė.
• Tako atkarpa nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki poilsiavietės paženklinta akmenyse iškaltomis rodyklėmis, tačiau kitose tako dalyse ženklinimo nėra.
• Aplink Velnio duobę įrengtas pasivaikščiojimo takas. Šis paslapčių takelis palaipsniui nuves mediniais laipteliais žemyn ir leis iš arti pamatyti visą duobės mastą. Tuomet tokio pat statuto laipteliais teks pakilti į viršų.
• Bendras takų ilgis eina natūralaus grunto takais ir nesiekia kilometro, o viename Velnio duobės pakrašty įrengta apžvalgos aikštutė.
• Norintiems daugiau laiko praleisti gamtoje siūlome pasivaikščioti mišku, natūraliu miško keliuku ir pasigrožėti Velnio duobe iš rytinės šlaito pusės.

Kita:

Aplankius Velnio duobę, galima pasigrožėti nuostabiomis apylinkėmis ir aplankyti (už pusės kilometro) skirtingose kelio pusėse esančius du nepaprasto grožio ežerus. Taip pat rekomenduojame aplankyti Ataveršio duobę, Ustronės riedulyną, Vaitkūnų keiminę terasą. Už keleto kilometrų nuo šios mistiškos vietos galite apžiūrėti viena aukščiausių pietų Lietuvoje, (siekia net 257 metrus) Gedadonių kalvą.

Aplankyk mistiškomis sakmėmis apipintą Velnio duobę – Lietuvos duobių „karalienę“!

O plačiau ir visiškai arti patirti Aukštadvario regioninio parko grožį gali sudalyvaudamas naujausiame, su daugiausiai lankomų objektų ir su daugiausiai paruoštų trasų 2023 metų pėsčiųjų žygyje – ,,Velnio kelias“!

Viliamės susitiksime, tad tariame iki pasimatymo šių metų balandžio 22dieną!

Registracija į “Velnio keliais 2023” balandžio 22 d. : VELNIO KELIAIS REGISTRACIJA                                      
Visus masinius žygius rasite: Masiniai žygiai
Visus solo žygius rasite: Solo žygiai

Papildomą informaciją apie gamtos paminklus ir lankytinas vietas, istoriją galite rasti šiuose šaltiniuose:
1. https://www.arp.lt – Dzūkijos ir Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Aukštadvario skyrius.