Tavęs laukia  Strėvos kaimas ir čia likusios paslaptys!

Strėvos kaimas. Čia esi  kviečiamas strėventi  …  Tavęs laukia  Strėvos kaimas ir čia likę paslaptys.

Strėvoje jūs aplankysite:

Strėvos kaimą

Vytautavos bažnyčią

Karališką virtuvę

Spindžiaus ežerą Žaliajį taką                                                     

Protėvių takus                                                  . 

Kas tas poetiškai ir taip gyvai skambantis žodis ,,strėventi” ? Apie ką gi mes čia ? Strėventi– senojoje sanskrito kalboje reiškia lengvą ir lėtą tekėjimą. 

Spėjama,  jog šis  poetiškas žodis padėjo upę, prasidedančią 5km į rytus nuo Aukštadvario, pavadinti  Strėva.  Nuo Strėvos upės kilo ir Strėvos kaimo pavadinimas.                                                  

Strėvos kaimas

 Yra įsikūręs dešiniajame Strėvos upės krante, šalia Stankos ežero, kitaip dar vadinamo Kauku.

-Kodėl verta aplankyti Strėvos kaimą ? – paklausite.                                                                                               

 Anuomet Strėvos  kaimas buvo svarbių kelių – Semeliškių, Grendavės, Trakų ir Aukštadvario – sankirtoje.

Istorija byloja, jog čia  žmonės gyveno nuo  XIV – XVII a.  Kad būta kaimavietės, įrodė  rasti archeologiniai  radiniai.

 Strėvos vidurupio teritorijoje susisteminti apie 52 archeologiniai paminklai: 11 gyvenviečių (4 papėdės gyvenvietės ir 7 neįtvirtintos gyvenvietės) 7 piliakalniai, 22 pilkapynai (iš kurių 5 jau išnykę, 17 dabar dar esančių ), 5 pavieniai pilkapiai, bei 7 kapinynai.

Pro Strėvos kaimą  vingiuoja Karališkasis vieškelis jungęs svarbius administracinius taškus.

Vytauto kelias, arba ,,Šlach – Witolda“ – taip senoliai vadina vieškelį. Daugelis žmonių dar prisimena 1930 metus, kai keliu iškilmingai buvo vežamas Vytauto paveikslas. 

Galėsite , kaip anuomet, pravažiuoti per kaimą vingiuojančia akmenimis grįstą vieškelio atkarpa, kuria važinėdavo pašto karietos, gerai kaustytų arklių kinkiniai.

 Nuo XIV amžiaus pro kaimą važinėdavo pirkliai, kariai ir kunigaikščiai. Čia buvo patogi vieta apsistoti poilsiui, bei pagirdyti arklius. Tokią sustojimui pasirinktą  vietą prie ežero, žmonės  ėmė vadinti „pristanka“, o patį ežerą – Stanka.

Kaimas kažkada turėjo karčemą, čia klestėjo ekonominiai verslai, veikė kalkinė, uogų ir grybų supirkimo punktas, kalvė, savo paslaugas teikė rimorius, siuvėjas.  Strėvoje gyveno žinoma žolininkė Juzefa Volčikienė. Ant upės buvo žydo Bijomkės malūnas su aliejine,o kitoje Strėvos upės pusėje buvo pastatyti du namai darbininkų šeimoms, toji  vieta vadinama Sachalinu. Nuo senų laikų Strėvoje gyveno medžiotojai, įsikūrusi girininkija. Tarpukariu Strėvos kaime buvo įsikūrusi pasienio būstinė.

Strėvos kaimas priklauso Vytautavos parapijai, įkurtai 1939 metais, kai buvo pastatyta Šv. Antano Paduviečio bažnytėlė.

Bažnyčios statybos iniciatorius – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas. Strėvoje buvo planuojama statyti namus pasienio pareigūnams,  kultūros centrą, paštą, net  paminklą Vytautui. Tačiau  dabus  nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Strėva neišaugo į miestelį

Yra  išlikusi labai graži ir didelį kiekį žmonių suburianti religinė šventė- Šv. Antano atlaidai  mažutėje, medinėje, bet itin jaukioje Vytautavos bažnytėlėje.

Spindžius

Tai didžiausias Aukštadvario regioninio parko  draustinio ežeras  ir vienas Lietuvos žaliųjų ežerų. Kiekvieną jūsų nustebins  ypatinga  žalsvai smaragdine   ežero vandens spalva. Giliausia ežero vieta- rytuose siekia 24m.Spindžiaus ežeras  šaltiniuotas, turi galingą geležingo vandens versmę. Spindžiui magiškai žalią spalvą  saulės šviesoje duoda  čia gyvenantys dumbliai.                                                                                                                             

Viena įspūdingiausių ir vertingiausių vietų  Spindžiaus ir Spindžiuko ežerų protaka.

Šioje vietoje susijungia du ežerai: Spindžius ir Spindžiukas, o tarp jų  šių ežerų galite pamatyti Strėvos upelį.  Šį upelį  kerta tiltas. Tai puiki vieta sustoti,  pailsėti, pasivaikščioti ar atsigaivinti Spindžiaus ežero vandenyje.  Ežeras apsuptas Spindžiaus miško.

Žaliasis takas

Spindžiaus miške  yra įrengtas  Žaliasis takas, kuris kartu yra ir Sengirė. Apie 8,5 km besitęsiantis Žaliasis takas leis jums aplankyti Strėvos įgriuvą, dar vadinama  Velnio duobės seserimi, Drabužininkų  pilkapyną, paslėptus Orchidėjų ir Šaltinių kalnelius.

Protėvių takai

Keliaudami protėvių takais  jūs apžiūrėsite nuo  XVI – XVII a. išlikusius Strėvos pilkapius, buvusią senovės gyvenvietę, karališkosios virtuvę .

Strėvos kaimo  pilkapių  kasinėjimo metu buvo aptikti kapai su medinių karstų liekanomis, daugybe kaltinių vinių, o rastos monetos bylojo apie  karaliaus Žygimanto III valdymo laikus.

Karališkosios virtuvės vietovė- mitologinė vieta, kur esi kviečiamas  pailsėti  įrengtoje  atokvėpio aikštelėje.

Anksčiau čia būta šaltinio. Vanduo kunkuliuodamas veržėsi iš žemės, bet  nesudarydavo  vagos  susigerdavo į smėlį. Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad prie šaltinio pailsėti sustodavo didieji Lietuvos kunigaikščiai, vykdavę į medžioklės pilį Birštone. 1963 m, tiesiant kelią, šaltinis buvo užpiltas smėliu ir  versmė nutraukta.

Atskiroje kalvoje  įrengtas, retu mišku apaugęs  Strėvos piliakalnis   padės tau nukeliauti į  I -II tūkst. pradžią. Čia buvo rasta lipdytinės grublėtos keramikos. Piliakalnis  randasi Nepero ežero pietinio kranto pusiasalio pietinėje dalyje. Iš pietvakarių – šiaurės pusių juosia pylimas. Šlaitai statūs, 20 m aukščio.

Viliamės, jog pajutai senojo Strėvos kaimo protėvių kvietimą atvykti ir prasmingai praleisti laiką aplankant Strėvos kaimo apylinkes, pasivaikščiojant Žaliuoju taku, pailsint  pasimėgauti magiška  Spindžiaus ežero  spalva.

 Apie Strėvos kaimo teritoriją Giedrius Kazlauskas savo straipsnyje rašo:

 ,,Strėvos vidurupio teritoriją,   įėjo į tuo metu egzistavusios Brūkšniuotosios keramikos kultūros sritį (vėliau Rytų Lietuvos pilkapių kultūrinę sritį, o dar vėliau – į lietuvių genties kultūrinę sritį). Ši kultūra išsiskyrė savo gyvenamaisiais paminklais, t.y. įtvirtintomis ir neįtvirtintomis gyvenvietėmis”. Autorius mini, jog  šiame regione atlikti tik žvalgomieji tyrinėjimai ( nėra nė vieno piliakalnio, kuris būtų nors kiek plačiau ištirtas),  kurių metu rasti įvairūs aną metą menantys dirbiniai, pavyzdžiui, brūkšniuotosios keramikos šukės, anglių gabaliukai, akmeninis kirvis su skyle kotui (Balandiškių piliakalnis, Beižionių sen.), Djakovo tipo svorelis, kelerios trinamosios girnos (Pipiriškių piliakalnis, Pastrėvio sen.) .

Tie, kas domisi archeologiniais tyrimais ir lankydamiesi Strėvos kaime norėtų pasižvalgyti po apylinkes informaciją gali surasti  čia .

 LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJA

https://llt.lt/pdf/onuskis/LLT_Onuskis_Vitkuno_mokslinis_str_2017_11_13.pdf

Visus masinius žygius rasite: Masiniai žygiai
Visus solo žygius rasite: Solo žygiai

Masinio žygio vykusio šiame kaimelyje fotonuotraukos.