Senieji Trakai: klestėjimas, stabilumas, augimas
Senieji Trakai
Trakų kraštas yra vienas gausiausiai lankomų vasaros metu ne tik dėl čia plytinčių gausybės ežerų, tačiau ir dėl gausaus, didingą praeitį menančių lankytinų objektų skaičiaus. Dažnas iš mūsų manome, kad Trakus pažįstame puikiai, tačiau tikriausiai taip nėra. Turime pasakyti, kad yra ne vieni Trakai, netoli vienas nuo kito yra įsikūrę – Senieji ir Naujieji Trakai.
Senieji Trakai – senoji Lietuvos sostinė, įkurta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino. 1350 m. Senųjų Trakų pilyje (išlikusi piliavietė) gimė Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis. Viduramžiais Senieji Trakai buvo vadinti Trakais. Šioje vietoje ant kalvos stovėjo pilis, juosiama gilaus griovio ir saugoma 10 metrų aukščio gynybinės sienos.
XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje kunigaikštis Kęstutis, Vytauto Didžiojo tėvas, Galvės ežero pusiasalyje nusprendė pastatyti naują pilį, dabar žinomą kaip Trakų salos pilis. Pilis XV a. tapo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Valdovams apsigyvenus Trakų salos pilyje, gyvenvietė pradėta vadinti Naujaisiais Trakais, o po II-ojo pasaulinio karo – Trakais. Šie įvykiai turėjo didelės įtakos Senųjų Trakų gyvenvietei, kurios reikšmingumas persikėlė į antrą planą.
Pavadinimas Trakai kilęs nuo žodžio trãkas (iškirsta ar išdegusi miško vieta, skynimas) daugiskaitos formos.
Manoma, kad Senieji Trakai ir įkurti išdeginus miško plotą 1316 m. Šiuo metu Senieji Trakai nėra gausiai lankoma ar plačiai žinoma gyvenvietė, tačiau ją lengvai rasite keliaudami nuo Trakų pietryčių kryptimi. Pėsčiomis kelią lengvai nueitumėte per maždaug valandą.
2002 metais Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Vytautui Didžiajam atminti, įrengė simbolinį Vytauto Didžiojo kelią. Simbolinis kelias sudarytas devynių medinių skulptūrų vedančių turistus maršrutu nuo Trakų iki Senųjų Trakų.
Rekomenduojame aplankyti kultūros paminklą – Senųjų Trakų piliavietę supapiliu ir gyvenviete, geriau žinoma kaip Senųjų Trakų piliakalnis. Senosios pilies atminimui šioje vietoje įrengtas koplytstulpis ir Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra. Deja pati pilis neišliko dėl čia vykusių mūšių, vėliau buvo sudeginta. 1405 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto sprendimu pilyje įsteigtas benediktinų vienuolynas, pastatyta pirmoji Senųjų Trakų bažnyčia, kuri 1757 m. sudegė.
Dabartinė mūrinė Senųjų Trakų bažnyčia pastatyta 1899 m. yra laikoma architektūrine vertybe, kurioje yra vertingų paveikslų, trys ornamentuoji XIX a. kryžiai. Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia yra keturių bokštų, išplanuota stačiakampiu, viduje skliautai, pastebimi neogotikos bruožai.
Visai šalia bažnyčios yra įsikūręs Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolynas. Šis vienuolynas yra vienas seniausių Lietuvoje, įkurtas Vytauto Didžiojo XVI amžiuje, todėl privalote iki jo nueiti. Nuo 2010 m. vienuolyne įsikūrusios Šv. Jono Apaštalinių seserų kongregacijos narės, kontempliatyvų gyvenimą derinančios su aktyviu apaštalavimu. Vienuolyne priimami svečiai, organizuojamos rekolekcijos, seminarai, parapijos gyventojai ruošiami sakramentų priėmimui.
Senuosiuose Trakuose šiuo metu veikia dvi mokyklos: Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla (lietuvių kalba) ir Senųjų Trakų pagrindinė mokykla (lenkų kalba), veikia Senųjų Trakų vaikų lopšelis-darželis, eina Vilnius-Marcinkonys geležinkelio atkarpa, yra atšaka į Trakus.
Strategiškai patogi vieta lemia verslo plėtrą Senuosiuose Trakuose. Šiuo metu gyvenvietės apylinkėse veikia gelžbetonio sistemų gamykla, maisto produktų gamykla, žvyro karjerai.
Rekomenduojame susiplanuoti maršrutą pėsčiomis, dviračiu ar atvykti geležinkeliu apžiūrėti istorinių vietų, pasivaikščioti takais kuriais kažkada vaikščiojo didieji Lietuvos kunigaikščiai.
Senuosius Trakus lengvai rasite keliaudami nuo Trakų ar Vilniaus.
