Semeliškės – miestelis ieškantiems ramybės, gamtos, autentiškų pastatų ir istorinės atminties.
Semeliškės – miestelis ieškantiems ramybės, gamtos, autentiškų pastatų ir istorinės atminties.
Elektrėnų savivaldybėje (13 km į pietus nuo Elektrėnų) yra trečia pagal dydį gyvenvietė – Semeliškės.
Semeliškės (vienintelis šioje savivaldybėje) turi miestelio statusą ir yra seniūnijos bei parapijos centras.
Semeliškės kelių iš Trakų į Žiežmarius, iš Elektrėnų į Aukštadvarį, iš Vievio sankryžoje.
Per miestelį teka gana tankia augalija apsupta Strėvos upė ir Dabintos bei Beržuolės upių intakai. Įdomu, jog Semeliškėse Strėvos upę galima kirsti net keturiose skirtingose vietose.
Semeliškių kaimiškąją seniūnaitiją sudaro Aleksandravos, Budilių, Semeliškių, Rudaukos, Tvertinių, Noškūnų, Noškūnėlių, Prūsiškių, Maitiegališkių, Šakaldonių, Žuvyčių, Zaulcų, Dzenkūniškių, Stančikų kaimai.
Istorija:
- Apylinkių radiniai kalba apie tai, jog čia gyventa jau akmens amžiuje.
- Semeliškės rašytiniuose šaltiniuose pradėtos minėti XIV a. pabaigoje.
- Gyvenvietės atsiradimą tyrinėtojai sieja su jos pavadinimo prūsiškaja kilme.
- Įdomi miestelio pavadinimo kilmė: nuo Samilio vardo, kuris, kaip spėjama, galėjęs būti pabėgusios ir čia įkurdintos prūsų genties vadas.
- Semeliškių miestelis – vienas seniausių Lietuvoje. Didysis kunigaikštis Traidenis nuo 1276 m. čia ėmė kurti gyvenvietę.
- Pirminis arba senasis miestelio išplanavimas buvo su beveik taisyklingos trikampės formos aikšte.
- XIX a. pab. dėl savojo gatvių tinklo Semeliškių senoji miestelio dalis laikoma urbanistikos kompleksu, saugomu valstybės kaip urbanistikos paminklas.
- Nuo 1994 m. miestelis tapo valstybinės reikšmės kultūros vertybe.
- 1501m. Semeliškėse buvo pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia.
- XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje Semeliškės buvo Trakų apskrities valsčiaus centru.
- 20 a. pradžioje ant Strėvos kranto pastatyta užtvanka ir vandens malūnas.
- 2002 m. liepą patvirtinas Semeliškių miestelio herbas.
Semeliškių dabartis:
- Yra gimnazija, vaikų darželis, paštas, ambulatorija, kultūros klubas, biblioteka.
- Semeliškių vidurinės mokyklos pastate įsteigtas nedidelis etnografinis muziejus.
- Tremtinės Marcelės Stosiūnienės ir jos vyro, Semeliškių viršaičio Broniaus Stosiūno, kuris lageryje buvo sušaudytas, antkapinis paminklas.
- Turgaus aikštė menanti 1944–1946 metų Semeliškių apylinkėse žuvusių partizanų palaikų išniekinimą.
- Semeliškėse stovi viena seniausių šalyje medinių bažnyčių, kurioje kabo vienas seniausių Lietuvoje varpų.
- Miestelis didžiuojasi šv. Roko atlaidais ir stebuklingu Šv. Roko paveikslu, kurį puošia 24 votai.
- Nuo 2001 m. rugpjūčio mėn. kuomet miestelyje švenčiami Šv. Lauryno atlaidai kasmet Semeliškėse prasideda festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“. Jo metu rengiami koncertai, sportinės varžybos, renkami gražiausių sodybų ir gėlynų savininkai bei kiti įvairūs renginiai.
- Miestelio 725 metų ir Šv. Lauryno bažnyčios 500 metų jubiliejams atminti 2001 m. išleista knygelė „Semeliškės“. Joje – trumpa Semeliškių seniūnijos, bažnyčios, mokyklos, bibliotekos ir kultūros klubo istorija su fotonuotraukomis.
- Semeliškių apylinkėse gausu ežerų, tarp kurių didžiausias Nestrėvančio ežeras ir jo mažesnis „brolis“ Beržuolis.
Vertybės:
- 1896 metais pastatyta Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, sudaryta iš trijų dalių: halės, jungties ir varpinės. Cerkvėje yra ikonos, atvežtos iš Rusijos.
- 1783 metais pastatyta Šv. Lauryno bažnyčia ( viena seniausių bažnyčių Lietuvoje).
- 7 bažnyčioje esantys objektai – vargonai, varpas, skulptūra „Kristus“, ornamentuotas kryžius, paveikslai „Marijos apreiškimas“;„Šv. Rokas“, paveikslo „Marija su kūdikiu“ aptaisas.
- XV amžiaus bažnyčios varpas tapo herbo simboliu.
- Ypatinga bažnyčios įdomybė – jos rūsiai (yra kriptos – palaidotų vyro, moters ir vaiko palaikai.
- Vuolastos upelio kairiajame krante (apie 4km nuo Semeliškių.) įrengtas Žuvyčių piliakalnis arba kitaip Ąžuolyno kalnas .
Verta apsilankyti nedideliame, bet patraukliame Semeliškių miestelyje, kuris saugo tokį svarbų palikimą ir šaukte šaukte pasimėgauti jo vaizdingomis apylinkėmis.
Tai dar ir dar kartą paliudija, kad mūsų Lietuvos mažieji miesteliai išties gyvi savo dvasia, autentiškumu ir giliomis tradicijomis.