Onuškis – Šventųjų laukų link…

Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje nuves Šventųjų laukų link…

Ar teko girdėti, jog ir Lietuvoje, Trakų rajone kasmet yra einamas šv. Jokūbo kelias ?

Apie jį sužinojau kai likimas parinko nuostabią gyvenamąją vietą šalia didžiausio- Aukštadvario regioninio parko- Vilkokšnio ežero. Bevaikščiojant miško keliuku sudomino ant medžių palikti spalvingi nukreipiamieji piešiniai.

Kelio pradžia Onuškio parapijos šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. Kelias vingiuoja pro Žaliosios kaimą, Grendavę, Vaikštenius, Žukiškes ir baigiasi Trakuose.

 Gyvenadama čia susipažinau su nedideliu Onuškio miesteliu, esančiu apie 30 km į pietvakarius nuo Trakų.  Onuškis įsikūręs Aukštadvario regioniniame parke. Knietėjo sužinoti kas davė pradžią tokio pavadinimo gimimui. Istoriniai šaltiniai nurodo, jog Onuškio  pavadinimas kilęs nuo vokiško vardo Hanuso, kurio lietuviškas atitikmuo būtų Anusas. Pasak senolių pasakojama, kad dvaro trobesiai XV – XVI a. esą pastatyti ant baudžiauninko Anuso (Hanuso) žemės.  Dabar Onuškis- seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Netoliese (už 800 metrų) nutolęs Samio ežeras duodantis pradžią  Samės upeliui.

 Gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XV amžiaus, kai  1505 m. buvo pastatyta bažnyčia,o 1511 m. įsikūręs Onuškio dvaras. Teigiama, kad šioje teritorijoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas XV a. buvo apgyvendinęs totorius, kurie turėjo saugoti kelią į Trakus.

1524 m. LDK didikas Žygimantas Senasis dvaro savininkui suteikė privilegiją kurti miestelį, rengti renginius turgus aikštėje ir laikyti smukles.

 Šalia dvaro atsiradusi gyvenvietė sparčiai augo ir  1534 m.buvo vadinta miesteliu. 1567 m. Onuškis gavo privilegiją mugėms. 1613 m. Onuškis pažymėtas LDK žemėlapyje. Kai XIX a. pradžioje medinė bažnyčia sudegė,   dvarininkas K. Šetkevičius dėjo pastangas jos atsatymui ir 1829 m. stovėjo plytų ir akmenų mūro Šv. Apašalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.                                                                                  

XIXa. Onuškyje veikė lentpjūvė, malūnas, vaistinė, smulkaus kredito unija, didelė spirito varykla, pradinė mokykla, vyko turgūs ir prekymečiai. Po 1863 m. sukilimo Onuškio dvaras buvo caro valdžios konfiskuotas ir padovanotas grafui Olsufjevui. Miestelis labia nukentėdavo karų, bei didikų tarpusavio vaidų metu. Bet  akmenimis grįsta aikštė su apie ją stovinčiais pastatais išliko ir dabar yra kaip  urbanistikos paminklas. Iš Onuškio yra kilę keletas praeityje ir iki šių dienų  minimų  visuomenės veikėjų.   Onuškis yra  skulptoriaus Juozo Lebednyko vaikystės miestelis. Čia gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, lietuvybės skleidėjas, knygnešių globėjas  Donatas Malinauskas. Miręs  tremtyje Sibire, 1993 m. buvo perlaidotas Onuškio bažnyčios šventoriuje. Onuškio parapijoje yra dirbęs garsus kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas ir kraštotyrininkas Nikodemas Švogžlys-Milžinas(1899–1985), kurio  memuaruose aprašytas  1939–1944 metų Onuškis. Pajautų kaime, gimęs žurnalistas, kraštotyrininkas, rašytojas, laikraščio „Kaišiadorių aidai“ redaktorius Jonas Laurinavičius.

Šis mažas, bet spalvingas savo istorija miestelis,  garsėja savo senąją šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.  Pastarosios ,,gyvenimo” pradžią žymi 1505 m. Šalia bažnyčios– senovinė akmenimis grįsta aikštė.   Kadaise čia būdavo rengiami turgūs, o dabar vyksta rudens mugės, bendruomenės renginiai, šventės, koncertai, nemaža tradicinių susibūrimų įvairių švenčių proga. Aikštę puošia pačiame jos centre esantis restauruotas senasis akmeninis  šulinys.
Buvo didelė ne tik Onuškio, bet ir aplinkinių parapijų šventė, kuomet  2020m. šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo  bažnyčia minėjo garbingą 500 metų jubilietų.                                

Onuškis turi D.Malinausko  gimnaziją, pastatytą XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. O XIX pr. čia būta senosios mokyklos. Dabartinė mokykla įdomi tuo, kad ji tarsi savotiška dailės galerija –papuošta , žymiausio mokyklos mokytojo, dailininko Vydo Kasperavičiaus meno kūriniais. Miestelyje veikia biblioteka, susibūrusi kaimo kapela ,,Samė”, veikia  vaikų lopšelis- darželis,,Obelėlė”, puikiai įrenga palaikomo gydymo ir slaugos ligoninė.

Dideliu įvykiu tapo 2017 m. Onuškio 500 metų jubiliejui ir kelioms kitoms žymioms Lietuvos datoms paminėti  knygos apie Onuškį ir jo apylinkes „Onuškis” išleidimas

Didelės apimties leidinys buvo pristatytas miestelio bendruomenei ir  visiems atvykusiems. Knygoje ,,Onuškis” aprašyta ne tik  Onuškio, bet ir  Grendavės, Dusmenų, Žilinų ir Vytautavos apylinkių gamta, svarbiausi šio krašto istorijos raidos etapai, parapijų, kaimų, giminių istorijos, partizanų kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės, tremtinių atsiminimai, švietimas ir kultūra, papročiai, tradicijos, Onuškio krašto kalbos ypatybės, tarmės ir tautosakos lobiai, įamžinti žmonės, kurie paliko šiame krašte ryškius pėdsakus. Kitas itin daug žmonių kiekvienų metų rugpjūčio 16 d. suburiantis renginys   tradiciniai miestelio globėjo šv.Roko atlaidai. O kokios smagios, gyvos ir gausios Onuškio aikštėje vykstančios kasmetinės rugsėjo 24 dienos ,,Rudenėlio mugės”! Kadangi onuškiečiai itin smagūs, tad kasmet miestelyje vyksta ir smagi kapelų šventė ,,Prie ežerėlio”, kur kiekvienas atvykęs gali ne tik susitikti smagiai pabendrauti, bet drauge padainuoti, patrepsėti.

Lankantis Onuškyje tau būtina pavažiuoti 7km Karaliūnų link ir užsukti į Žaliąją. 

Žalioji, kitaip  Žaliosios kaimas – senas kaimas sulaukiantis vis platesnio lankytojų skaičiaus. Praleistas laikas  vietovėje paskendusioje miškuose ir senų medžių gausoje, leis pilnai atgauti jėgas ir sugrįžti į namus kaip po gerų atostogų. Dėl tos žalumos gausos kaimas ir gavo  Žaliosios pavadinimą. Kaip senoliai sakė, kad aplinkui driekiasi Šventi laukai.    

Taip vadinami laukai, kuriuose neauga medžiai. Žmonės tikėjo ir  tiki, kad tose vietose pasijaučia ypatingai.  Iš ties šios vietos užburia begaliniai stipria ir gera energetika. Kaimelyje viso labo 8, bet šimtmečius skaičiuojančios trobos.  Kažkada šiame kaime būta gausaus gyventojų šurmulio, klestėjo net 15 sodybų. Į vieną iš trobų rinkdavosi aplinkinių namų merginos ir vaikinai pasišokti. Žalioji šalia turi  2 nedidelius ežeriukais abipus kelio. Vietiniai jam palikę  Žaliųjų prūdelių pavadinimą. Prie vieno stovėjo malūnas. Dabar išlikę tik jo griuvėsiai ir užtvanka. Bet  nuolat šnioščiantis krioklys vasarą vilioja palįsti po jo stipria srove, o bet kuriuo metų laikų  suklusti nuo dialogo raminančio vandens šnokštimu. 

Žalioji garsi Alko akmeniu. Tai senoji pagonybės laikus menanti krikšto apeigų vieta. Žmonės tiki, kad akmuo yra šventas, jį palietus galima sulaukti malonių. Prie akmens veda lauko riedulių takas. Alko akmens paviršiuje matomos dalies ilgis 1,75 m ir plotis – 1,4 m. Aplink Žaliosios kaimą gausu  šaltinių.   Karo metais čia veikė plytinė-plytų gamybos įmonė.

Onuškio senoji aikštė ir Žaliosios miškai, pilni paukščių, bei žvėrelių laukia kiekvieno mylinčio gamtą. Tai vietos, kurios trokšta tau perduoti  žinią apie tai koks unikalus ir svarbus esi šioje žemėje.

Visų žygių aprašymus galite matyti mūsų pagrindime PTuras puslapyje:

Visus masinius žygius rasite: Masiniai žygiai
Visus solo žygius rasite: Solo žygiai

Daugiau informacijos apie Onuškį

 1,539 total views,  2 views today