Grendavė – kaimas besimėgaujantis Vilkokšnio ežero draugyste…
Grendavė – kaimas Trakų rajono savivaldybės pietvakariuose, prie kelio kryptimi Trakai- Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras,esantis vos 25 km iki Trakų ir 6 km į šiaurės rytus nuo Onuškio. Grendavės seniūnija viena mažiausių rajone savo gyventojų skaičiumi, bet ir viena gražiausių savo kraštovaizdžiu seniūnija.
Teritorijoje yra 21 kaimas. Didžiausi kaimai pagal gyventojų skaičių: Grendavė, Panošiškės, Samnininkai, Gruožninkai ir Kazokiškės.
Seniūnijoja labia ežeringa, joje net yra 12 ežerų,o vienas didžiausių ir gražiausių – Vilkokšnio ežeras.Šalia ežero, viename iš krantų – Aukštadvario reginioniniame parke ir įsikūręs Grendavės kaimas. Vilkokšnio ežeras be galo vaizdingas ir žuvingas.
Kodėl toks ežero pavadinimas ?
Ogi pasak legendos, ežero pavadinimas kilo nuo žodžio ,,vilkas“, nes žiemą per ežerą kiškį vilkas vijęsis ir įlūžęs,mat ledas buvęs silpnas, o kiškis perbėgęs. Vilko staugimas buvo girdimas už kelių kilometrų. Staugęs, kabinęsis į ledą, bet neišsigelbėjo. Žmonės nuo to laiko ežerą vadino Vilkoupokšniu, o vėliau ir Vilkokšniu. Ežere yra įlanka, žvejų Vilko koja vadinama. Šio ežero vingiuotos pakrantės ilgis apie 37 km, teka trys upės – Samė, Spengla ir Verknė. Ežeras įdomus tuo, kad atskiros jo vietos turi skirtingus pavadinimus. Rytinę dalį vietiniai gyventojai vadina Baluosiu.
2010 m. už ES ir Trakų rajono savivaldybės lėšas seniūnijos iniciatyva įrengtas Grendavės paplūdimys Vilkokšnio ežero pakrantėje.
Čia drąsiai gali atvykti ir išsimaudyti švariame Vilkokšnio ežero vandenyje, paplaukioti valtele ar net pažvejoti. Kiekvieną vasarą puikiai įrengtame ir prižiūrimame paplūdimyje atvyksta vasarotojai ne tik iš aplinkinių vietovių, bet net iš Trakų, ar Vilniaus.
Pats Grendavės kaimas pasižymi kūrybinga ir aktyvia bendruomene. Turi savo kaimo kapelą „Žiburys“, moterų ansamblį „Versmė“. Seniūnijoje vyksta jau tradicinėmis tapusios šventės, tokios kaip, Užgavėnės, Joninės, žemdirbių vakaronė „Rudens darbus užbaigus“, vakaronės „Senuosius palydint“. Kaimo bendruomė aktyviai rengia susibūrimus, kitokius smagius susiėjimus, filmų peržiūras, poezijos vakarus. 1999 m. Grendavės kaime buvo pastatytas irpašventintas skulptoriausJono Jagėlos paminklas 1946 m. nužudytiems partizanams atminti. Nuo 1949 metųjų Grendavės seniūnijos gyventojus aptarnauja Trakų rajono viešosios bibliotekos Grendavės filialas.
Beje,Grendavė išskirtinis kaimas tuo, jog turi savo herbą. (patvirtinta 2012m.)
Kalbant apie Aukštadavario regioninį parka, kuris apima kaimo ir apylinkių plotus, tikiu tau bus įdomus žinoti, jog šiame parke priskaičiuojama per 100 kultūros paveldo objektų: 39 archeologinės, 33 laidojimo, 20 mitologinių vietų, apie 20 vertingų statinių ir jų kompleksų.
Kiekviena šių vietų kviečia atvykti ir prisiliesti ne tik prie gamtos,bet prie istorijos praeities ženklų.
O gamta visuomet akį patraukia spalvų gausa. Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinis, nustebins tave senais medžiais, įvairiausių formų sąvartomis, gėlių ir vaistažodžių gausa. Tik čia ankstyvą pavasarį pasisveikinimo ir kvietimo poron šokius klykdamos šoka gervės, o rudenį būriai paukščių pakyla į padangę šimtais balsų atsisveikindami moka sparnais savo gimtosiomis vietoms. Vilkokšnio draustinio tikslas – išsaugoti sudėtingos formos ežero dubaklonį, Verknės ištakas ties Galaverknio kaimu ir Žuklijų piliakalnį,o kas svarbiausia- pievų, vandenų ir pelkių paukščių buvojimo teritorijas. Čia gyvena ir veisiasi ne tik pempės, antys, bet ir baltieji garniai, gulbės, didieji baubliai. Susipažinę su Grendave apsilankyt ir visai šalia esančiame Žuklijų kaime.
Čia stūkso Žuklijų piliakalnis, nuo kurio atsiveria kerintys Vilkokšnio ežero ir apylinkių vaizdai.
Žuklijų piliakalnis su gyvenviete ir Žuklijų II piliakalnis, vadinamas Piliakalniuku
sudaro vieną archeologinių paminklų kompleksą. Žuklijų I piliakalnis susiformavo I tūkst. viduryje–II tūkst.pradžioju. Jis įrengtas Vilkokšnio ežero šiaurinio krante esančioje atskiroje pailgai ovalioje kalvoje. Šlaitai status ir siekia 5–8 m aukštį. Piliakalnį žiedu juosia 9–15 m pločio pylimas. Šiaurinėje papėdėje iškastas 26 m pločio, 2 m gylio griovys. Šiaurinėje papėdėje yra papėdės gyvenvietė. Žuklijų II piliakalnis įsikūręs apie 100 m į vakarus nuo Žuklijų I piliakalnio yra vadinamas Piliakalniuku. Jo šlaitai jau vidutinio statumo, apie 4–6 m aukščio. Žuklijų II piliakalnis skaičiuoja savo metus nuo I tūkst. pradžios. Dabar piliakalnis labai apardytas arimų ir dirvonuoja.
Padavimai apie piliakalnius prie Vilkokšnio ežero, kuriuos iš vietinių žmonių girdėjo piliakalnius tyrinėjęs V.Sokolovskis, pasakoja, kad kalnas supiltas strateginiais tikslais. Kareiviai pylė jį kasketėmis (kareiviškomis kepurėmis), ir kiekvienas iš jų, kaip pasakojo seneliai – po tris kasketes žemių supylė. Tą štai didelį kalną supylė rusų kareiviai, kai atėjo, o tą mažesnį, kuris dabar suartas, supylė jau iš čia traukdamiesi, todėl ir kalnas daug mažesnis, nes mažiau kareivių buvo likę. Vėliau papasakojama, kad kalnas supiltas seniau, nei dabartinių gyventojų protėviai įsikūrė Žuklijuose”.
Patraukęs link Gruodžio ežero apsilankysi kitame- Gruožninkų kaime, bei šalimais esančiuose senovės pilkapynuose. Čia vėl vaizdų nepašykštės Gruožio ežero, Gruožės upelio, Spenglos ir Greiželio ežerų natūralus gamtinis kompleksassudarantis Spenglininkų gamtinį kompleksą.
Jo apypelkėse ir natūraliose pievose auga reti rajone pelkiniai, šlapi, žemapelkiniai ir termokartstinių ežerų gamtiniai ekotopai (augavietės aplinkos sąlygų kompleksas, turintis įtakos augalijai), kelių metrų storio sapropelio ( durpinis purvas) sanklodos. Pasak istorinių šaltinių Gruožninkų kaime minimi senkapiai: „Kaime prie ežero yra senkapiai, vadinami „Milžinkapiais“, apleisti, be priežiūros“.1935 m. Bytautonių pradžios mokyklos mokytoja Angelė Veličkienė nurodė Lietuvos žemės vardyno anketoje, pažymėta apie Milžinkapį šalia Gruožio ežero. Dabar toje vieotje pastatytas gelžbetoninis stulpas su užrašu „Gruožninkų senkapis“.Šiame Gruožninkų kaime yra gimęs ir gyveno teisininkas, teisės istorikas, patriarchas, VU profesorius, ilgametis VU TF Teisės teorijos ir teisės istorijos katedros vedėjas, humanitarinių mokslų (teisės krypties) habilituotas daktaras profesorius Stasys Vansevičius (1927–2015m).
Kitas draustinis yra prie Grendavės seniūnijos Saloviškių kaimo. Pastarasis nuo Grendavės nutolęs per 5 kilometrus. Lankantis Saloviškių kaimelyje, galima pasivaikščioti, pauogauti ar pagrybauti Saloviškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje aprėpiančioje Saloviškių, Trakežerio ežerų grupę prie Kamaravos miško. Draustinio paskirtis – išsaugoti ežeringo miškingo dubaklonio kraštovaizdį.
Saloviškių kaime aptinkamas Saloviškių pilkapynas apimantis du pilkapius, kurių skersmuo siekia iki 15 m,o aukštis 1,2–1,8 m. Vieno pilkapio viršuje pastatytas medinis kryžius. Aplink pilkapius dar matyti jau žemėmis užslinkę akmenų vainikai. Tokie elementai buvo būdingi viduriniam geležies amžiui. Užfiksuotas pasakojimas, esą Saloviškių pilkapiuose paslėptą sukilėlių auksą.
Kitas nedidelis Samnininkų kaimelis -2km nuo Grendavės- liepos 1 d. atšventė jau 640 m. jubiliejų. Tai tikriausiai trečiasis pagal senumą paminėjimas visame Trakų rajone – po Senųjų Trakų ir Trak. Savo gyvenimą Samininkuose praleidopedagogė, poetė Stasė Nedzinskienė(1950–2011) .
Dar vienas senas ir visai nedidelis kaimas – Panošiškės pirmą kartą minimos XVIII a. viduryje. Čia seniūnaitijos centras. Yra mažutė, bet jauki veikianti katalikų Panošiškių koplyčia. Panošiškes ir Grendavę skiria 5 km. atstumas. Kaimo vakaruose telkšo Vilkokšnio ežeras,o netoliese ir Verknės ištakos.
Sprendžiant iš rašytinių šaltinių, į pietus nuo Vilkokšnio ežero,Grendavės ir Gudakiemio apylinkėse, galėjo būti geležies a. arba viduramžių gyvenviečių ir kapinynų, priskirtinų jotvingiams.
Viešint šiose apylinkėse galima apsisoti ne vietoje savo paslaugas siūlančioje sodyboje prie Vilkokšnio ežero , tokiose kaip sodyba “Namelis”, “Valley House”, ,,Senovinė dūminė pirtis” ,,Sodyba ant Vilkokšnio kranto”, ,,Papartis”.
Verta atvykti ir susipažinti su gilia praeitimi menančiomis vietomis, puikias miškais ir gausia augmenija kurių aplink Grendavę išties apstu. Keliauti apylinkėsi galima tiek pėsčiomis, tiek dviračiu, tiek pravažiuoti automobiliu. Dažną atvykstanį pakelėse pasitinka stirnų, elnių būreliai, čia kelią perbėga barsukai, kiaunės, kiškiai ar net lapės.
Apkeliavai Grendavę ir ir Grendavės seniūnijos apylinkes, nepamirš jog visai šalia galia susipažinti su Žaliosios kaimu ir aplink esnačiu paveldu, Tolkiškėmis ir už 5 km esančiu Onuškio miesteliu.
Nuoroda.: bus patikslinta vėliau.
Visų žygių aprašymus galite matyti mūsų pagrindime PTuras puslapyje:
Visus masinius žygius rasite: Masiniai žygiai
Visus solo žygius rasite: Solo žygiai
