Elektrėnai. Su daina „Elektrėnų žiburiai” viename iš jauniausių miestų Lietuvoje.

Su daina „Elektrėnų žiburiai” viename iš jauniausių miestų Lietuvoje.

Esame Elektrėnuose – pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, apie 10 km į vakarus nuo Vievio.

Kai 1960 metais buvo nuspręsta statyti naująją elektrinę, šiluminę jėgainę Lietuvoje, buvo pasirinkti laukai prie autostrados Vilnius-Kaunas (pagonių laikų vietovėje Perkūnakiemyje).

Suformuota vandens saugykla, kuri dabar vadinama Elektrėnų mariomis.

1961 metais Strėvos upės užtvankoje vanduo ėmė kilti, užliejo 10 kaimų, suliejo net aštuonis ežerus ir ežerėlius. Prasidėjo nuolatinės gyvenvietės statyba, o užlietųjų kaimų pavadinimai yra iškalti vienoje iš skulptūrų Elektrėnų skulptūrų parke.

Istorija:

•  Po trečiojo ledynmečio dabartinę Elektrėnų miesto teritoriją buvo užtvindęs ledyno tirpsmo vanduo. Dėl saugumo ir prasimaitinimo gyventojai kūrėsi prie upių ir ežerų.
•  Archeologiniai kasinėjimai kalba apie tai, kad mūsų eros pradžioje čia gyveno viena iš jotvingių genčių.
•  Kai pagonybės laikotarpiu vietovei reikėjo pavadinimo, jis gimė atliepiant gamtos reiškinių garbinimo tradicijoms. Vietovė gavo Perkūnakiemio pavadinimą.
•  Nuo XIV a., Elektrėnų vietovės buvo Trakų kunigaikštystės įtakos zonoje, nuo 1413 m. – Trakų vaivadijos, o nuo 1918 metų – Kietaviškių valsčiaus žinioje. Vėliau perėjo  Vievio rajonui, Trakų rajonui.
•  2000 m. Elektrėnams suteiktos miesto teisės ir herbas, kurio mėlyname fone pavaizduoti trys žaibai ir dvi aštuoniakampės žvaigždės. Žaibas – energetikos galia, o žvaigždės –viena miesto vietoje buvusieji kaimai, kita – dabartinį Elektrėnų miestas.
•  Elektrėnų savivaldybei priklauso8 seniūnijos, Elektrėnų ir Vievio miestai bei 277 kaimai.

Žymūs Elektrėnų miesto žmonės: pianistė, pedagogė Rūta Ibelhauptienė, poetas, eseistas, žurnalistas Rimvydas Stankevičius, sportinių šokių šokėjas Donatas Vėželis, daugybė ledo ritulininkų, tarp kurių mums žinomas Dainius Zubrus bei olimpinis čempionas Darius Kasparaitis.

Ką aplankyti.

• Lietuvos Valstybės Atkūrimo šimtmečio aikštė. Kurioje įrengtos pakylos pasirodymams, gėlynai, fontanas, vandens kolonėlė, suoliukai, pėsčiųjų takai, žaliosios energijos stotelė bei lauko šachmatai.
• Lietuvos ledo ritulio muziejus.
• Ledo rūmai atidaryti 1976 m. – pirmoji dirbtinio ledo čiuožykla Lietuvoje.
• Elektrėnų pontoninis tiltas/prieplauka. Tai vieta, skirta pasivaikščiojimams grožintis gamta. Prieplauka išsiskiria savo dizainu ir apšvietimu.
• Pakabinamas pėsčiųjų tiltas, kuriuo einant atsiveria nuostabus vaizdas į Elektrėnų marias.
• Sabališkių kapinių koplyčia (XIX a. I pusė) tapusi Abromiškių dvarininkų De Raesų ir Broel-Pliaterių antkapiu. Dar vadinama De Raesų ir Broel-Pliaterių šeimų koplyčia-mauzoliejumi.
• Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia.
• Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus.
• Fontanas ,,Dinaminis labirintas”.
• Skulptūrų parkas, skirtasElektrėnų marių užlietiems ir išnykusiems kaimams.
• Skulptūra „Kraštiečiai – šviesos skleidėjai viešosios bibliotekos aikštėje.
• Dekoratyvinė skulptūra „Himnas darbui“.
• Skulptūra Marija su kūdikėliu, skirta tremtiniams.
• Paminklas 1944–1953 m. žuvusių už Lietuvos laisvę atminimui.
• Jaunos menininkės metalo meno ir juvelyrikos bakalaurės Viktorijos Zubavičiūtės baigiamasis darbas – dovana ,,Medalis miestui”, skirtas Elektrėnų miesto 60-mečio jubiliejui paminėti. Medalis pagaminas panaudojus seną miesto šulinio dangtį.
• Abromiškių dvaras su parku. XIX amžiuje dvaras buvo vienas gražiausių ir geriausiai sutvarkytų Lietuvos dvarų su vertingais paveikslais ir turtinga biblioteka.
• Atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“su amerikietiškais kalneliais „Jet-Star“ir aukščiausiu (50 metrų) apžvalgos ratu.
• Sveikatingumo takelis.
• Zapalinos palivarko pamatai.
• Grabijolų kaimas – gatvinis – rėžinis 25 sodybų kaimas, randamas važiuojant nuo Vievio tilto per Nerį link Zabarijos. XVIII a. vidurio kaime gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai pastatyti galais į gatvę, o želdiniai auga šalia gatvės. Iki šiol išlikę senosios medinės architektūros statiniai ir įdomūs pastatų puošybos elementai. Virš gyvenvietės stūksančio šlaito yra Grabijolų – Žemaitiškių pilkapynas su 74 pilkapiais.

Elektrėnų kraštui būdingas gražus kraštovaizdis: daug miškų, kalvų, daubų, griovų, vaizdingos aukštumos ir erdvios plynaukštės, gausa upių, tvenkinių ir net 106 ežerai.

Gamtos objektai:

• Sakurų parkas.
• Alkų ąžuolas netoli Paalkių piliakalnio
• Girnakalių akmuo Petkevičių sodyboje.
• Giedraitiškių ąžuolas.
• Akmuo Tilvikas (Gaidelis) Karmazinų apylinkėse šalia Nėries.
• Mitologinis objektas ,,Platusis akmuo” netaisyklingo keturkampio formos riedulys.
• Neries upės vagoje – mitologiniai “Užkeiktos veselios” akmenys.
• Paneriškių miško regykla (Apžvalgos aikštelė).
• Ausiutiškių konglomeratas ir regykla – gamtos skulptūra Neries pakrantėje. Tai gamtos ne vieno tūkstantmečio  darbas – pamatai sucementuojant smėlį, žvirgždą ir nedidelius akmenukus.
• Pušis Raganos šluota .
• Gabijonų atodanga, kuriuos sluoksniuose galima rasti fosilijų. užfiksuota 2013 m Neries kairiajame krante. Atodangos ilgis apie 100 metrų, aukštis – apie 6 metrus.

,,Elektrėnai yra mano sielos sostinė.” – sakė poetas Rimvydas Stankevičius krašto laikraštyje ,,Elektrėnų kronika”.

Toliau poetas su nostalgija prisimena savo vaikystės, jaunystės Elektrėnų miestą ir kalba apie tai , cit.:,,Gera, jog yra žmonių, medžių ir pastatų, kurie mane prisimena, jog išlikusi ta pati miesto dvasia, tie patys, vis dar ten pat vedantys keliai ir autentiška, grynai elektrėnietiška kasdienio gyvenimo tonacija – ir už visa tai nieko mielesnio mano širdžiai nėra ir negali būti”.

Daugiau straipsnių skaitykite : KĄ PAMATYTI? skiltyje