Blondinė ieškojo Laplandijos ir rado ją. Varnikų pažintinis takas
Blondinė ieškojo Laplandijos ir rado ją. Varnikų pažintinis takas.
Šeštadienis. Miegu saldžiausiai 108-to lygio miegu. Bet akys staigiai atsimerkia! Girdžiu beldimą į duris… AU loja lygiai iki 5 aukšto – gyvenu antram…1 milimetras sekundės ir jau suprantu, kas čia vyksta – PRAMIEGOJAU LAPLANDIJĄ!
Lauke juodai tamsu – tai geras ženklas…! Atrakinu duris. Draugai juokias. Aš taip pat.
Dabar 7.00 val. – turėjau atsikelti šeštą… Tie 5 min. snoozai – išties melagiai… Nesu nei karto pramiegojus nei vieno iš 42 savo žygių. Šiandien važiuojam žiebti Kalėdas į Laplandiją, norėjome pasilabinti su Kalėdų seneliu, todėl visas ekipažas turėjome atsikelti anksčiau.
Greit į vonią. Šokt į kelnias. Keli daiktai į kuprinę. Kava jau burzgia į puodelį. Batai ant kojų.
Tuščiu pilvu pradėti eit 30 “kilų” – nelabai jau geras startas… Šaukštas rankoj – košę mašinoj suvalgysiu. Sumušam tradiciškai kavos puodeliais ir Kalėdų elfų ekipažas išrieda įžiebti Kalėdų!
Šiandien važiuojame į Kalėdų senelio sostinę – Trakus, mūsų atrasta Lietuviškoji Laplandija yra ne
miesto centre, o Trakų apylinkėse.
Kalėdų žiburėlis Lietuvos Laplandijoje tapo mūsų kasmetine tradicija. Kiekvienais metais su Draugais atvažiuojame čia, prasieiti kalėdiniame žygyje, o finale užkuriame bengališkas ugneles ir kartu smagiai įžiebiame Kalėdas!
Nežinau, ar apie lietuviškąją Laplandiją Jūs kada nors girdėjote, bet šiandien atskleisiu Jums vieną ypatingą paslaptį, kurią mums parodė pats Kalėdų senelis. Labai rekomenduoju ją aplankyti kiekvienam būtent žiemą ir patirti tikrų Kalėdų jausmą pasakų miške.
Žiburėlis kiekvienais metais pilnas Žmonių. Trakai kiekvienų metų gruodžio mėnesį tampa Kalėdų senelio sostine.
Visi susirenka kaip į patį smagiausią Kalėdų balių, aplink daug kalėdiškai apsirengusių Žmonių ir AU. Daug didelių ir mažų bendražygių. Čia vyksta kasmetinis Kalėdų senelio sostinės žygis.
Kalėdų senelis prie Trakų pilies iššauna Kalėdų patranką, įduoda mums paslapčių žemėlapį ir keliauja ruoštis tai vienai vienintelei stebuklų kupinai kelionei, o mes – ieškoti jo paslėptų kalėdinių paslapčių!
Bet šiandien mes jį jau turbūt pramiegojom…
Einam link Trakų pilies ir… tolumoje matom… šalia kalėdinių elnių stovintį raudonai baltą Žmogų!
“Se-ne-li!!! Se-ne-li!” – šaukiame mes. Jis negirdi… arba jau tūkstantį kartų šiandien girdėjo tokius šūksnius… Jis jau senokai į dangų paleidęs Kalėdų patrankas, vyniojasi “meškeres”. Barzda rankoj, bet kalėdiniai “elniai” vis dar čia.
“Kertam” STOP juostą, nes reikia paklausti, ar gavo Jis mūsų laiškus? Jame buvo ne kūdos svajonės… Senelis mus išgirsta!
Jis tikrai ne pėsčias. Su elniais. Jo rankos tepaluotos nuo Kalėdinės patrankos šūvių. Užsideda atgal jis savo barzdą, šypsosi ir sako, kad gavo mūsų laiškus, tik dar nespėjo atrašyti. Bet pažada, kad šiemet Jis visus visus aplankys.
Blondinė patenkinta, kad pagavom Senelį, vyrai apsimeta, kad irgi… Na jie buvo priversti atsikelti gerokai anksčiau vien dėl šito trumpo, bet labai smagaus susitikimo.
Pasilinkim stebuklingų kalėdų ir pagal sužymėto kelio rodykles laimingi išeinam į kalėdinės pasakos kelią. Beveik suspėjom. Šiandien mūsų laukia 30 lengvų kilometrų.
Galvojom, jog sutiktas Kalėdų senelis bus smagiausia šiandienos dalis, apart finalo tradicijos, bet nežinojom, kad iš tikrųjų Kalėdinė pasaka dar tik prasideda… Šiandien čia atradome lietuviškąją Laplandiją.
Tai buvo pati gražiausia iki šiol matyta žiemos pasaka Lietuvos miškuose, nors Trakų keliais jau trepsim tikrai ne pirmi metai. Labai rekomenduoju ją garbingai įsitraukti į kalėdinių pasivaikščiojimo vietų sąrašą ir patirti tikrų Kalėdų jausmą nuostabiame pasakų miške! Ji tiks ir mažiems, ir dideliems.
Lauke sako – minus devyni. Miške garuoja pati skaniausia grikių košė. Ją miško viduryje, mobilioje lauko virtuvėje ant ratų verda linksmi organizatoriai. Agurkų pasiimame dvigubą porciją. Ne, ne dėl to, kad važiuojant savo pusryčių aš taip ir nesuvalgiau, o skrandis atsibudo tik dabar… Čia jie dieviškai skanūs. Su kitais bendražygiais juokiamės, kad vien dėl šitos košės ir agurkų mes einam į Pturo žygius.
Einam toliau ir nesitikėdami… pasiekiame mūsų šiandienos atrastą lobį… Laplandiją Lietuvoje.
Žingsniuojame mediniu, sniego baltai nudažytu taku. Aplink mus – pelkė ir baltas baltas miškas, paskendę dieviško grožio žiemoje. Milijonas šiltais rūbais aprengtų eglučių – ant jų šakų didžiulės sniego pusnys. Alink mus – balta žiemos pasaka. Greta tako įrengtos apžvalgos aikštelės. Sustojam. Prieš mus – užšalęs ežeras, išpaišytas gražiausiais žiemos ornamentais. Surandu ir eglutes dvynukes. Jos vienodos kaip sesės.
Lietuviškoji Laplandija – tai Varnikų pažintinis takas žiemą, vedantis į tikras, baltas Kalėdas mediniu takeliu. Takas driekiasi per telkšančią Ilgelio pelkę. Tai arčiausiai Vilniaus esantis pažintinis takas, einantis per pelkes, apsuptas miško. Take sužymėtose stotelėse aprašyti įdomūs dalykai.
Pas mus žiema netikėtai ištirpo, bet šis kelias šiandien labai daug Žmonių atvedė į baltut baltutėlę žiemos pasaką. Čia gyvena pati gražiausia Lietuvoje žiema.
Šią vietą – Varnikų pažintinį taką – įsirašėme greta trijų kitų šiais metais atrastų man labai ypatingų vietų.
Labai rekomenduoju čia pasimatuoti žiemą ir šį mažiau nei 4 kilometrų ilgio pažintinį taką aplankyti būtent tada, kai žemę padengia storas sluoksnis mažų snaigių kruopelyčių. Vasarą ji graži, tik kitaip, žiemą ji tampa dar labiau ypatinga. Šiandien mes būtent čia apgyvendinome lietuviškąją Laplandiją.
Tiesa, šiuo taku keliauja ir Kalėdų seneliai, kurie dalina stebuklingą Kalėdinę dvasią. Už tai jam ir padėkojome. Kartais mums tereikia labai mažų dalykų, kad taptume laimingi. Nors dažnai jie atrodo per daug paprasti…
Šiandien Kalėdų senelio sostinėje Trakuose tradiciškai įžiebėme Kalėdas, nukeliavome 30 kilometrų, sutikome daug nuostabių jau pažįstamų veidų ir naujai sutiktų bendražygių.
Kalėdų žiburėlį čia kasmet organizuoja Pturas, į kurį žygiuoti atvyksta labai daug Žmonių iš įvairiausių Lietuvos miestų.
Nėra nei vieno vienodo kelio, nesvarbu kiek kartų juo bekeliautume, kiekvieną kartą jis kitoks. Naujos patirtys praturtina, nauji sutikti Žmonės sušildo, o patys nuostabiausi dalykai gimsta einant. Visiškai nesvarbu, kuriuo keliu ir kur Jūs pasirinksite eiti – jis visuomet Jus kažkuo apdovanos.
Į žygį galite pasikviesti savo draugus, kolegas ar netgi susiorganizuoti privatų įmonės Kalėdinį žygį miške arba atvykti čia kitais metais. Mes būtinai sugrįšime – pratęsti savo tradicijos.
O tie, kas tingite laukti kitų metų ir norite žygiuoti, tai galite padaryti Pturo solo žygiuose žygiuodami individualiai, įsigiję solo maršrutus įvairiose Lietuvos vietose.
Pturas organizuojami masiniai žygiai
Solo žygiai individualioms kelionėms
Kalėdų senelio sostinės 2022 akimirkos
Nuotraukų galerija:
